TransferGo logo
Siųsti pinigus

Pinigai ir vaikai: kaip geriausia elgtis?

Pinigai – neatsiejama mūsų gyvenimo dalis. Dauguma tą suprantame dar ankstyvoje vaikystėje, kaulydami centų saldainiams iš tėvų. Tačiau vėliau, tapus suaugusiais ir turint savo vaikų, neretam kyla klausimas, kaip geriausia elgtis? Ką daryti, kad vaikai išmoktų suprasti pinigų vertę? Kaip nustatyti taisykles, kad vaikai nejaustų trūkumo, tačiau neišleptų? Šiandien dalijamės keliais patarimais, kurie gali padėti žengiant pirmuosius žingsnius sudėtingame finansų pasaulyje.

 

Ankstyvoje vaikystėje, vaikui esant 3–5 metų, svarbu išmokti, kad kartais, norint ką nors įsigyti, gali reikėti luktelti. Nors tą padaryti dažnai nelengva ir suaugusiems, tyrimai rodo, kad vaikai, ankstyvame amžiuje supratę, jog norint ką nors įsigyti reikia taupyti, kartu išmoksta ir palaukti atpildo, o tai padeda ir vėlesniame gyvenime.

 

Kaip tą pasiekti? Laukdami eilėje ar vaikui nekantraujant, paaiškinkite jam, kodėl tai svarbu ir reikalinga. Taip pat namuose galite turėti tris stiklainius, skirtus taupymui, dalijimuisi ir išleidimui. Kaskart vaikui gavus pinigų, padėkite jam lygiomis dalimis juos paskirstyti. Kad būtų lengviau, paskatinkite vaiką sugalvoti, ką jis už sutaupytus pinigus įsigis, kartu kaskart paaiškindami, kiek dar trūksta iki užsibrėžtos sumos.

 

Vaikui pradėjus eiti į mokyklą, svarbu jam paaiškinti, kad leidžiant pinigus reikia priimti sprendimus, turėsiančios įtakos vėlesniam gyvenimui. Padėkite jam suprasti, kad pinigai yra baigtinis šaltinis, todėl išleidus juos vienam daiktui, kitam paprasčiausiai nebeliks. Turbūt paprasčiausias būdas išmokyti vaiką priimti sprendimus yra vestis jį kartu apsipirkti ir, svarbiausia, garsiai paaiškinti savo pasirinkimus. Pavyzdžiui, jei perkate pigesnį sūrį, pasakykite vaikui, kad renkatės jį todėl, kad jo kaina yra euru mažesnė, tačiau skonis – toks pats kaip ir kito, prabangesnio prekės ženklo. Priėję nebūtinų produktų skyrių, diskutuokite su vaiku, ar jums tikrai jų reikia, ar galbūt kažko galima atsisakyti ir, vietoje to, pavyzdžiui, nueiti vakarienės į restoraną. Galų gale, paskirkite vaiką atsakingu už tam tikrą kategoriją, pavyzdžiui vaisius. Duokite jam nustatytą pinigų sumą ir paprašykite, kad už ją išrinktų vaisių visai šeimai, sakykime, savaitei.

 

Ankstyvoje paauglystėje jau reikėtų pradėti kalbėti apie palūkanas. Paaiškinkite vaikui, kad palūkanos „augina“ atidėtus pinigus, taip pat pasiūlykite kasdienio gyvenimo alternatyvų. Suskaičiavę, kiek pinigų vaikas sutaupytų atidėjęs, sakykime, 100 gimtadieniui gautų eurų, per keliasdešimt metų, pasiūlykite jam taip pasielgti, o užuot kasdien po mokyklos pirkus traškučius, pateikite alternatyvą: jis gali tai daryti kartą per savaitę, o likusius pinigus taupyti norimam, tačiau nebūtinam daiktui, sakykime, geresniam telefonui.

 

Artėjant laikui, kai reiks rinktis universitetą, atvirai ir išsamiai kalbėkite su vaikais apie aukštųjų mokslų kainas. Nepamirškite įskaičiuoti ne tik studijų įkainius, bet ir pragyvenimą konkrečioje vietoje. Žinoma, paaugliui gali pasirodyti, kad tai yra pinigų švaistymas, todėl drauge paieškokite statistikos, kiek uždirba žmonės su ir be aukštojo išsilavinimo. Tuomet kartu paskaičiuokite, kiek galite prisidėti prie savo vaiko aukštojo mokslo, įvertinkite, kokio dydžio paskolos reikėtų. Tada pasižiūrėkite pasirinktų universitetų absolventų vidutines pajamas, paskaičiuokite, kiek laiko užtruktų grąžinti paskolą.

 

Tikimės, kad šie keli patarimai padės ugdant vaikų finansinį raštingumą. Be abejo, kartu reikėtų ir skaityti knygas, spręsti uždavinius. Tačiau svarbiausia yra atvirai kalbėtis su vaiku, kad jis nuo pat mažų dienų suprastų, jog pinigus reikia vertinti.

 

2020-10-19

Mes darome pasaulį šiek tiek mažesniu.

Siųskite pinigus į šias šalis:

Prisijunkite prie 2 milijonų žmonių, kurie daro geresnius pervedimus

Užsiregistruokite nemokamai