Prisijungti 
Žodį „infliacija“ girdime nuolat, tačiau ar visi žinome, ką tai reiškia? Paprastai tariant – infliacija yra procentais išreiškiamas rodiklis, kuris parodo, kaip šalyje kyla kainos. Žiūrint iš kitos pusės, galime sakyti, kad šis rodiklis taip pat parodo pinigų nuvertėjimą. Infliacija skaičiuojama vertinant bendrąjį kainų kilimo indeksą, o ne atsižvelgiant į atskirų produktų ar jų grupių kainų pokyčius. Ko gero, dauguma prisimena, kad prieš, sakykime, 10 metų, už 100 eurų buvo galima įsigyti daugiau prekių ar paslaugų nei šiuo metu. Toks pokytis – arba pinigų nuvertėjimas – yra infliacijos padarinys.
Ar infliacija gali būti teigiamas reiškinys?
Infliacija toli gražu ne visada yra blogas reiškinys, kuris gali paveikti jūsų santaupas. Normaliu jis laikomas tada, kai metinis rodiklis siekia 2-3 %. Tai reiškia tolygų, pakankamai spartų, tačiau neperkaitintą ekonomikos augimą. Su kainomis kyla ir atlyginimai bei įvairios išmokos. Infliacija naudinga ir tiems, kas galvoja apie paskolas – sakykime, jei šiandien pasiskolinote 100 000, per 30 metų, kol juos išmokėsite, pinigų vertė gerokai sumažės, todėl savotiškai netgi sutaupysite.
Infliacija ir ekonomika
Jau minėjome, kad normalus infliacijos rodiklis yra 2-3 %. Toks būdingas išsivysčiusioms, stabilioms ekonomikoms. Besivystančiose šalyse šis rodiklis gali kilti iki 10 %. Infliacijai kylant dar aukščiau, šalyje gali kilti krizė ir chaosas. Turbūt daugelis yra girdėję ir terminą „hiperinfliacija“, tačiau tai – tikrai retas reiškinys, mat jis reiškia šuolį iki 50 % ir daugiau, o Europoje paskutinįkart toks buvo užfiksuotas 1920-aisiais vykusios krizės Vokietijoje metu.
Defliacija
Priešingas infliacijai reiškinys yra defliacija, kurią mes matėme 2008-ųjų pasaulinės krizės metu, sprogus vadinamajam nekilnojamojo turto burbului. Priešingai nei gali pasirodyti, krentančios kainos nėra geras ženklas, jis dažniausiai reiškia prastą ekonomikos būklę ir nuosmukį.
Kaip apsaugoti santaupas nuo infliacijos?
Siekiant apsisaugoti nuo infliacijos, svarbu protingai įdarbinti turimas santaupas. Tiesiog laikomi banko sąskaitoje, jie net pačioje sveikiausioje ekonomikoje ilgainiui praras savo vertę, todėl patariama rasti būdų juos investuoti. Pasaulyje išskiriamos kelios investicijų kategorijos – viena populiariausių Lietuvoje yra nekilnojamojo turto įsigijimas. Toliau seka investavimas į įvairias valiutas ir prekyba jomis, žaliavų, tokių kaip auksas, įsigijimas. Nemaža dalis renkasi investuoti į akcijų indeksus ar tiesiog įsigyti akcijų bei obligacijų. Na ir, žinoma, naujausia tendencija – investicijos į kriptovaliutas.
Kurį investavimo būdą pasirinkti – ir ar tai apskritai daryti – nuspręsti galite tik jūs. Vis dėlto, ypač pradžioje, rekomenduojama nuodugniai pasidomėti, surinkti nemažai informacijos bei nerizikuoti didelėmis pinigų sumomis. Daugelis bus girdėję taisyklę, kad kuo rizikingesnė investicija, tuo ji pelningesnė, tačiau nemaža dalis žmonių pasirenka mažesnę grąžą vien jau dėl didesnės tikimybės ją gauti.
Taigi, kuris būdas apsisaugoti nuo pinigų nuvertėjimo tinkamiausias jums, galite nuspręsti tik patys. Tačiau tikimės, kad nuo šiol išgirdę žodį „infliacija“ nesibaiminsite ir suprasite tai kaip natūralų procesą, kuris nekelia pavojaus bei nuo kurio neigiamų padarinių lengva apsisaugoti
_________________________
Siųskite meilę ir pinigus su TransferGo. Mėgaukitės greitais, saugiais ir paprastais pervedimais. Pakvieskite savo draugus prisijungti prie TransferGo ir užsidirbkite £20. Prisijunkite jau šiandien! 🚀
