Po Brexit Jungtinė Karalystė tampa vis mažiau patrauklesnė

Birželio pradžioje vykę rinkimai į Didžiosios Britanijos parlamentą jau baigėsi, tačiau naujas etapas ir derybos dėl išstojimo iš Europos Sąjungos dar tik prasideda. Birželio 19- oji buvo pirmoji oficiali derybų diena.  Nors ir nelaimėjusi absoliučios daugumos, Theresa  May ir toliau išlieka Brexit derybų lydere. Pirmame derybų susitikime, Europos Sąjungos derybų dėl Brexit sekretorius Michael Barnier pareiškė, kad jau po pirmojo susitikimo su ES Didžioji Britanija pajaus „esmines“ permainas, tačiau jai nebus ir negali būti taikomos  jokios nuolaidos.  „ Nebūtų logiška tikėtis kažkokių nuolaidų, ar juo labiau jų prašyti“ – trečiadienį sakė jis. Tuo tarpu britų politikas, konservatorius David Davis sakė esantis optimistas  ir derybų pradžią laiko „daug žadančia“.   Birželio 21 – ąją buvo pristatyti 8 įstatymų punktai, kurie apibrėžia Didžiosios Britanijos išstojimo iš Europos Sąjungos procesą. Karalienės Elžbietos Antrosios perskaitytoje kalboje dėl išstojimo iš Europos Sąjungos, buvo paminėtos ir problemos dėl imigracijos.

Imigracijos užkirtimas

Ilgą laiką Jungtinė Karalystė buvo viena iš populiariausių imigracinių krypčių visoje Europos Sąjungoje. Šalis tapo tikru ekonominių ir geresnio gyvenimo ieškančių žmonių traukos objektu, o jos sostinė Londonas greitai prisipildė įvairių tautų ir rasių atstovų. Atvykėliai dažnai stengiasi naudotis visomis Jungtinėje Karalystėje galiojančiomis socialinėmis garantijomis, todėl šalies valdžia jau nuo pat pirmų dienų ėmė pastebėti daug su tuo susijusių piktnaudžiavimo atvejų. Brexit tapo puikia išeitimi, norint apsisaugoti nuo tokio reiškinio. Po referendumo dėl išstojimo iš Europos Sąjungos, Didžioji Britanija tapo mažau patrauklia šalimi migrantams iš rytų Europos. Britų atlikta migracijos analizė rodo, kad imigrantų skaičius po referendumo sumažėjo. Tikimasi, kad iki 2019 metų, kuomet Didžioji Britanija oficialiai pasitrauks iš Europos Sąjungos, imigrantų skaičius dar labiau sumažės. Prie tokių pokyčių prisideda ir tai, kad šalis praranda patrauklios valstybės statusą.  Vokietijos socialdemokratų lyderis Marti Schulz pareiškė, kad Didžioji Britanija, pasitraukdama iš vieningos Europos rinkos, praras savo, kaip lyderės vietą stipriausių valstybių septintuke ( G7).

Mažėjanti Imigracija Iš Centrinės ir Rytų Europos

Po Brexit referendumo vienas iš pagrindinių Teresos May siekių buvo imigracijos sumažinimas iki tvaraus lygmens. Neseniai paskelbti duomenys rodo, jog per šiuos metus imigravusių į Jungtinę Karalystę žmonių skaičius buvo pats mažiausias nuo to laiko, kai 2004 metais į Europos Sąjungą įstojo 8 naujos narės, dar vadinamos A8 šalimis. Tai buvo Lenkija, Latvija, Lietuva, Estija, Vengrija, Čekijos Respublika, Slovakija ir Slovėnija. Imigraciją geriausiai atspindi atvykėliams suteikiami Nacionaliniai Draudimo Numeriai (ang. sutr. NIN), kurį privalo turėti kiekvienas, norintis legaliai dirbti Jungtinėje Karalystėje. Per pirmus tris šių metų mėnesius buvo užregistruoti 26 000 NIN atvykėliams iš A8 šalių, tuo tarpu praeitais metais per tą patį laikotarpį buvo registruoti 40 000 NIN. Daugiausiai, net 111 000 tūkstančių registracijų buvo atlikta 2007 metais per pirmus tris mėnesius. Oksfordo Universiteto Migracijos Stebėjimų vykdantysis direktorius Dr. Carlos Vargas – Silva teigia, jog galima aiškiai pastebėti, kad JK po Brexit referendumo nusprendusi palikti Europos Sąjungą, tapo nepatraukli imigrantams iš Lenkijos ir kitų A8 šalių. Maža to, įtakos galėjo turėti ir pradėjęs smukti svaro kursas, kuris sumažino imigrantų pajamas. Taip pat ir kiti dalykai, tokie kaip imigravusių asmenų neaiškumas dėl savo ateities ir statuso šalyje bei žiniasklaidoje garsiai išviešintų ksenofobinių atakų. Britanija ir Europos Sąjunga yra susitarusi, jog šalyje gyvenantiems Europiečiams bus užtikrintos visos teisės, tačiau praėjus metams po referendumo, dar nėra visiškai aišku, kada bus pasiektas galutinis susitarimas.

Nulinė imigracija nenaudinga niekam

Britų iždo kancleris Filipas Hemondas (Philip Hammond) visuomet siekė „minkšto“ pasitraukimo iš Europos Sąjungos. Jis dar kartą išsakė savo idėjas, jog šalis turi permąstyti savo pizicjas derybose dėl Brexit. Jo teigimu, svarbiausia yra nepakenkti šalies ekonomikai, tuo tarpu Konservatoriai derybose dėl sąlygų šiai sričiai skiria per mažą dėmesio. Praėjusią savaitę jis teigė, jog gam yra pakankamai aišku, kad daugumos Britanijos žmonių interesai apima darbo vietų išsaugojimą ir stabilų šalies ekonomikos augimą. Kaip jis jau buvo teigęs ankščiau, jam išlieka visiškai aišku, jog Britanijos gyventojai praėjusį Birželį balsuodami referendume dėl Brexit tikrai nebalsavo kad taptų labiau vargingesni arba mažiau socialiai apsaugoti. Jie balsavo už pasitraukimą iš Europos Sąjungos, todėl mes privalome vykdyti jų valią ir pasitraukimą iš bloko vykdyti Britanijai naudinga linkme.

Tuo tarpu Britanijos Konservatorių atstovas Michael Gove, kuris vaidino gana svarbu vaidmenį agituojant dėl Brexit referendumo oponavo teigdamas, jog niekas nenori nulinės imigracijos. Britanijos siekis turi būti subalansuota imigracija, kuri neapkrautų šalies ir tuo pačiu nesustabdytų ekonominio augimo. Jis teigė jog galimybė subalansuoti imigraciją pagal savo poreikius, galėtų būti tarsi vienas iš pasitraukimo iš Europos Sąjungos laimėjimų. Anot jo, imigracijos politiką būtų galima nusistatyti taip, kad ji atitiktų šalies ekonominius ir kitus poreikius. Jo teigimu, po Brexit šalyje turėtų kristi ir maisto kainos, o tai bus dar vienas palengvinimas sunkiai dirbančioms šeimoms.

Lietuvių situacija Didžiojoje Britanijoje

Theresa May, Briuselyje vykusiame susitikime, išsakydama savo nuomonę dėl ilgą laiką dirbančių ir gyvenančių kitataučių, patikino, kad bent penkerius metus Didžiojoje Britanijoje gyvenantys asmenys turės užtikrintą sveikatos ir socialinę apsaugą. “Europos Sąjungos piliečiai, ilgą laiką gyvenantys mūsų šalyje, po Brexit turės tokias pačias teises kaip ir britai“ – ketvirtadienį sakė ji. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė, duodama interviu žiniasklaidai dėl Brexit taip pat patikino, kad bet kokiu atveju bus siekiama apsaugoti visus Lietuvos piliečius, tiek laikinai gyvenančius, tiek nuolatos  gyvenančius ir dirbančius Didžiojoje Britanijoje. „ Mūsų siekis yra apsaugoti kiekvieną Lietuvos pilietį ir užtikrinti jo teises, lygiai taip pat, kaip po Brexit bus stengiamasi apsaugoti kiekvieną britą, gyvenantį Europos Sąjungoje“ – sakė ji.

______________________

Siųskite meilę ir pinigus su TransferGo. Mėgaukitės greitais, saugiais ir paprastais pervedimais. Pakvieskite savo draugus prisijungti prie TransferGo ir užsidirbkite £20. Prisijunkite jau šiandien! ?